Čiurlionio kūrybos slėpiniai | Prof. dr. Naglis Kardelis

Čiurlionio kūrybos slėpiniai, prof. dr. Naglio Kardelio 6-oji ciklo paskaita “Kaip Čiurlionio kūrybą aiškintų filosofai: keletas minties eksperimentų”

“Apie Čiurlionio kūrybą yra pasisakę ir ją aukštai įvertinę iškilūs to meto kūrėjai ir intelektualai. Jų vardus bei susižavėjimą lietuvių genijumi liudijančias citatas puikiai žinome ir nuolat prisimename. Sykiu būtų įdomu bent hipotetiškai įsivaizduoti ir tai, ką Čiurlionio kūryboje būtų įžvelgę tie skirtingų epochų mąstytojai, kurie arba apskritai negalėjo būti su ja susipažinę, nes gyveno gerokai anksčiau, arba yra mažai tikėtina, kad ji jiems buvo pažįstama, nors jie mąstė jau tada, kai Čiurlionis gyveno ir kūrė – arba, nors jo vardą jie galbūt ir buvo girdėję, taip pat, tikėtina, buvo domėjęsi ir jo kūryba, vis dėlto nėra palikę apie tai jokių savo ištarų. Tad šeštojoje ciklo paskaitoje surengsime keletą minties eksperimentų, pamėgindami įsivaizduoti, kaip Čiurlionio tapybą ir muziką galbūt būtų suvokę ir aiškinę kai kurie didieji įvairių epochų filosofai – Platonas ir Kantas, Hegelis ir Schopenhaueris, Nietzsche ir Freudas, Heideggeris ir Gadameris, Deleuze’as ir Baudrillardas. O kaip Čiurlionį suvokė lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris? Viena vertus, jo veikaluose išliko nemažai įžvalgių Čiurlionio kūrybos vertinimų, tačiau, kita vertus, galėtume pamąstyti ir apie tai, ką Arvydas Šliogeris dar galėjo – ar būtų galėjęs – daugiau pasakyti apie metafizinius Čiurlionio kūrybos slėpinius, atsižvelgiant į patį lietuvių filosofo mąstymo būdą ir neginčijamą abiejų šių kūrėjų dvasios giminystę. Mėgindami įsivaizduoti, kaip Čiurlionio kūrybą būtų suvokę ir aiškinę skirtingų epochų mąstytojai, mes ne tik į Čiurlionį pažvelgsime tikru ar hipotetiniu filosofų žvilgsniu, bet ir pro lietuvių genijaus kūrybos prizmę pažvelgsime į pačią filosofiją, į jos, kaip savito mūsų santykio su tikrove, slėpinį.” – sako N. Kardelis

Dalyvauja Rokas Zubovas (fortepijonas).
Įėjimas laisvas, be išankstinės registracijos.