Amare džiipena.* Vilniaus romų istorijos (*Mūsų gyvenimai)

Parubanka ir Bar – du pavadinimai, kuriais romai vadino savo gyvenvietę Kirtimuose. Parubanka kilo iš viso rajono lenkiško pavadinimo Porubanek (lenk. rąbać – kapoti). Šį pavadinimą naudojo ten gyvenę lietuvių romai. Kirtimuose taip pat gyvenę kotliarai šią vietą vadino Bar. Tai žodžio Tabar (taboras) trumpinys. Iš tiesų taboras yra bendrinis terminas, apibūdinantis laikiną keliaujančių romų stovyklą.

Parubanka, arba Bar – daugiau nei 70 metų Vilniuje egzistavusi gyvenvietė. Tai buvo mūsų namai, pilni bendruomenės atminties ir istorijų, kurios kūrė ir tebekuria mūsų tapatybes ir priklausymo jausmą. Nors Parubanka (Bar) buvo atstumta dominuojančio istorinio pasakojimo, šiandien jos būvį mena mūsų, ten gyvenusių žmonių, istorijos.

Paroda „Amare džiipena“ nepapasakos viską apimančios Parubankos (Bar) istorijos, bet atskleis čia gimusių ir augusių jaunuolių patirtis ir prisiminimus apie svajones, bendruomenę, draugystę, taip pat – namų praradimo skausmą.
Tai kvietimas permąstyti stigmatizuojančias ir nužmoginančias etiketes, kuriomis Parubanka (Bar) apipinta viešojoje erdvėje. Taip pat tai kvietimas visų pirma pastebėti žmogų, jo artimą santykį su vieta, prisirišimą prie namų. Tai proga susimąstyti, ką reiškia patirti, jog tavo namai tampa nereikalingi savame mieste.

Parubanka (Bar) mums nėra nusikaltimų ar baimės simbolis – tai mūsų gyvenimai, kurių patirtimis su Jumis šiandien dalinamės.

Parodos kūrėjai – Parubankoje, arba Bar, gimę ir augę romai.