Augustas Serapinas „Kūno kultūra“

Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Didžiojoje salėje pristatoma tarptautiniu mastu pripažinto lietuvių menininko Augusto Serapino solo paroda „Kūno kultūra“. Tai iki šiol didžiausias ir ambicingiausias menininko kūrybos pristatymas.

Pirmoji šio kūrinio versija sukurta ir eksponuota Taline dar 2012 m., kai Serapinas buvo trečio kurso studentas Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedroje. Nuo to laiko įvairios šio kūrinio versijos rodytos svarbiose pasaulio šiuolaikinio meno platformose, tokiose kaip meno mugės „Art Basel“ sekcija „Unlimited“ Šveicarijoje (2023), projektų erdvė „1857“ Osle (2017), performanso meno festivalis „Bâtard“ Briuselyje (2016) ir meno mugė „Frieze“ Londone (2016). ŠMC parodoje eksponuojama didžiausia šios instaliacijos versija, užimanti tūkstantį kvadratinių metrų ir sudaryta iš specialiai šiai parodai sukurtų meno objektų – funkcionuojančių treniruoklių, kuriuose vietoje svarmenų menininkas naudoja gipsinių skulptūrų kopijas.

Instaliacija įkvėpta Serapino patirties mokantis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, kur meninis ugdymas paremtas klasikine metodika – kopijavimu iš natūros, tobulinant piešimo, tapybos ir skulptūros technikas. Kurdamas šį darbą menininkas grįžo į mokyklos archyvą ir atkūrė savo to meto darbų bei piešimo įgūdžiams lavinti naudotų gipso modelių kopijas.

Parodoje „Kūno kultūra“ bus galima pamatyti tokių žinomų skulptūrų kaip italų renesanso tapytojo ir skulptoriaus Mikelandželo „Dovydas“ (XVI a.) ir klasikinės antikos pavyzdžiu laikomo Belvederio Apolono (II a.) galvų kopijas. Jos eksponuojamos greta paties Serapino kadaise mokykloje sukurtų objektų – jo klasės draugų portretų, slieko ar ateivio – kopijų.

Instaliacija bus aktyvuojama tiek akademinio piešimo besimokančių asmenų, kurie paprastai piešia klasikinių skulptūrų kopijas, tiek žmonių, sportuojančių instaliacijos erdvėje. Kūrinys kviečia atidžiau pažvelgti į Vakarų kultūros meno istoriją ir pergalvoti dabartinę edukacijos sistemą, daugiausia grįstą pasikartojančiais veiksmais ir uoliu, sunkiu darbu – tai kūrinyje prilyginama treniruotėms sporto salėje.

Kūrinio pavadinimas „Kūno kultūra“ yra žodžių žaismas – nuoroda ne tik į kūno ugdymą, bet ir į mūsų edukacijos sistemą bei senovės Graikiją, iš kurios kyla iki šiol Vakarų kultūroje dominuojantis kūno kultas.